 | | Raimonda Gudavičiūtė |
Choreografija: Raimonda Gudavičiūtė (bendradarbiaujant su šokėjais)
Šokis: Asta Brilingienė, Audronė Leškevičiūtė, Lina Puodžiukaitė, Mantas Stabačinskas, Rasa Danilinaitė, Tautivilas Gurevičius.
Muzika: Aphex Twin, Amon Tobin, „Love Vector“
Kostiumai: Eglė Žiemytė
Apšvietimas: Vladas Šerstobojevas, Raimonda Gudavičiūtė
Foto: Evaldas Butkevičius
Premjera: 2008 spalio 3, 18-asis tarptautinis modernaus šokio festivalis, Kaunas
Spektaklio choreografė Raimonda Gudavičiūtė – buvusi „Auros“ auklėtinė. Į teatro šokio studiją ji atėjo 1994 m., būdama devynerių metų. Vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo aktorės šokėjos specialybę; stažavosi Nacionalinėje Liono muzikos ir šokio konservatorijoje Prancūzijoje. Nuo 2007 m. Raimonda studijuoja šiuolaikinio šokio magistratūroje Helsinkio teatro akademijoje (Suomija).
„Atgal“ – pirmasis Raimondos bandymas sukurti šokio spektaklį trupei. Iki tol ji yra kūrusi tik solines šokio kompozicijas arba pati atlikdavusi kitų choreografų (lietuvių ir užsienio) sukurtus darbus.
Šis spektaklis – tiesiog apie žmogų: apie jo santykius su kitu, su kitais, apie begalinį artimo ilgesį. Šokėjų duetais visų pirma siekiama išreikšti ne vyro ir moters santykių peripetijas, bet dviejų žmonių, dviejų individų. Spektaklio choreografijai impulsą davė nugaros teikiamos galimybės. Minkštais, tąsiais judesiais, prasidedančiais iš nugaros, atskleidžiamas baimės, vienatvės, nesaugumo, grožio, praeities prisiminimų pojūtis.
„Spektaklis kurtas kartu su šokėjais, – atskleidžia Raimonda, – dalijomės patirtimi ir idėjomis... Ačiū jiems, kad padėjo man pažvelgti atgal... “
Spektaklis parodytas:
2009 m. - LIETUVA Vilnius, Kaunas.
2008 m. - LIETUVA Kaunas, Vilnius, Plungė, Birštonas.
Apdovanojimai:
2009 m. "Fortūnos" diplomas už sėkmingą choreografinį debiutą.
------
„Spektaklio grynumas, vientisumas ir grakštumas sukūrė tai, kas suteikia tikrą stebėjimo malonumą akimis. Lengva, išplaukusi choreografija, <…> neužgriozdinta nereikalingomis koncepcijomis, dekoracijomis ir neįprastais sprendimais – naujas „Auros“ etapas.“
Nemunas / 2008 spalio 9
„Nors tai pirmasis R.Gudavičiūtės projektas, tačiau jame jaučiama choreografinė branda. Spektaklis dvelkė ilgesio romantika, išreikšta plastiškais nugaros, rankų judesiais.“
Kauno diena / Menas / 2008 spalio 10
„Nugaros plastikos galimybėmis pagrįsta choreografija, originalūs Eglės Žiemytės kostiumai, pabrėžiantys šokėjų nugaras, sukūrė savitą emocinę būseną, naujas judesių jungčių traktuotes.“
Šokio kritikė Vita Mozūraitė / Literatūra ir menas / 2008 spalio 17
„Šeši šokėjai rūpestingai perteikė tai, ką žadėjo programėlėje – sukūrė ne vieną įdomią, estetiškai įtaigią kompoziciją, iš kurių labiausiai įstrigo darniai, sklandžiai banguojantis penkių galvų ir pečių, švytinčių kontrastingame šešėlyje, vėrinys.“
Šokio kritikas Helmutas Šabasevičius / Balsas.lt / 2009 gegužės 9
„Dinamika, karališkai šachmatiškos grindys, mirgantys kūnai: nenuobodu žiūrėti ir prisimąstyti sau prieinamų prasmių.“
Giedrė Kazlauskaitė / „Šiaurės Atėnai“ / 2009 gegužės 22
„Spektaklis labai plastiškas, estetiškas, dvelkiantis lengva nostalgija ir – originalių Eglės Žiemytės kostiumų ir Vlado Šerstobojevo apšvietimo dėka – šiluma. <...> „Aura“ kaip visuomet šoko labai profesionaliai. Pati R.Gudavičiūtė – puiki, techniškai stipri šokėja, todėl ir spektaklyje buvo galima įžvelgti judesio pirmenybę prieš dvasinę spektaklio „sielą“ – tai būdinga „Auros“ teatro atlikimo stiliui <...>“.
Šokio kritikė Vita Mozūraitė / dance.lt / 2009 gegužė |
